Vejos aeravimas

Aeravimas - tai vejos vėdinimas, padarant įvairaus gylio durtines duobutes, atliekamas pagerinant oro, vandens ir trąšų patekimą į vejos šaknis. Suspaustoje arba molingoje dirvoje šaknys nepasisotina joms taip būtinomis medžiagomis, vandenių ir orų, todėl veja skursta, pasidaro ne dekoratyvi, tampa neatspari sausrai ir pagelsta. Tinkamiausias laikas aeruoti veją yra ankstyvas pavasaris, tačiau aeruoti veją galima ir visą sezoną iki pat vėlyvo rudens. Aeravimo dažnumas priklauso nuo vejos naudojimo intensyvumo ir dirvos struktūros, tačiau rekomenduojama tai daryti du kartus per metus. Aeravimas skirstomas į seklų ir gilų.

Prieš aeruodami veją tinkamai ją paruoškite. Nupjaukite žolę apie 50% trumpiau nei įprastai ir bent porą dienų gausiau ją laistykite. Dažnesnis laistymas suminkštins žemės paviršių ir paskatins žolės augimą. Po aeravimo laistykite veją gausiau - du kartus per savaitę.

Po aeravimo būtina veją patręšti kompleksinėmis trąšomis , turinčiomis azoto, kalio ir fosforo, ir gausiai palaistyti. Vejos aeravimas reikiamu metu ir kokybiška technika užtikrins, kad beveik visus metus galėsite džiaugtis gražia pievele. Po aeravimo atsigavusi veja bus sveikesnė dėl padidėjusio oro kiekio, patenkančio į šaknis, pagerėjusios dirvožemio sudėties ir sutvirtėjusios šaknų struktūros.

Vejos skarifikavimas

Jūsų veja yra gyvas organizmas, kuriam reikia oro, vandens, maistingųjų medžiagų. Vaikščiodami ant vejos kojomis spaudžiate dirvožemį, tuomet į dirvą sunkiau prasiskverbia deguonis, reikalingas vystytis vejos šaknims. Be deguonies Jūsų veja badauja. Be to, senos žolės šaknys, samanos trukdo augalams gauti optimalų kiekį jai reikalingų medžiagų.

Ši problema išsprendžiama – vejos skarifikavimu (vejos šukavimu). Skarifikuojant pašalinamas vejos veltinis, samanos, senos šaknys, kitos organinės šiukšlės, supjaustomi kupstai – visa tai tam, kad veja gautų daugiau oro. Pagrindiniai veltinio formavimąsi lemiantys veiksniai - žiemą didelis suspausto sniego kiekis ant vejos, netinkamas žolės pjovimo aukštis, pernelyg sutankėjusi veja, rūgštus dirvožemis, per aukštas pjovimas, vejos žolyno sudėtis (raudonieji, aviniai eraičinai turi daugiau lignino, todėl lėčiau yra). Pakanka du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) skarifikuoti veją ir bus pasiektas rezultatas: sutvirtės vejos šaknų sistema, pagerės augimas, vešėjimas, trašų įsisavinimas.

Skarifikavimas, nors turi daugybę pliusų, yra keliantis stresą vejai, ypač jei skarifikuojama pirmą kartą, todėl rekomenduojame po skarifikavimo iš karto patręšti veją kompleksinėmis trašomis.

Po skarafikavimo, kaip matote mūsų darbų galerijoje susidaro daug ištraukto veltinio, kurį mes sugrebiame, sudedame į maišus ir išvežame į savo kompostinę, ir visa tai - tik už  10 € už arą.